106. Rinktinės garbės teismas yra rinktinės institucija, nagrinėjanti rinktinės šaulių skundus ir bylas dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, ginčų.
107. Rinktinės garbės teismą sudaro šeši nariai, renkami trejiems metams. Rinktinės garbės teismo narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas iš ne mažiau kaip 10 šaulių, kurių kandidatūras, suderinęs su LŠS vadu, teikia rinktinės vadas.
108. Rinktinės garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi garbės teismo nariai.
109. Rinktinės garbės teismo nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės garbės teismo nario pavaduotojas turi visas rinktinės valdybos nario teises. Jei į rinktinės garbės teismo posėdį atvyksta ir garbės teismo narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
110. Rinktinės garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip keturių garbės teismo narių balsų dauguma.
111. Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.
112. Rinktinės garbės teismas nagrinėja:
112.1. rinktinės šaulių skundus dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, galbūt padarytų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ir galimo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymo;
112.2. rinktinės šaulių skundus dėl kuopų vadų paskirtų drausminių nuobaudų;
112.3. informaciją apie galimus rinktinės šaulių drausminius nusižengimus.
113. Rinktinės garbės teismas turi teisę:
113.1. nagrinėjamu klausimu gauti iš rinktinės štabo šaulių, padalinių vadų ir kitų šaulių informaciją ir rašytinius paaiškinimus, atlikto ar atliekamo šaulių drausmės pažeidimų tyrimo medžiagą;
113.2. kviesti į garbės teismo posėdžius suinteresuotas šalis, liudininkus;
113.3. savo sprendimu skirti drausmines nuobaudas rinktinės šauliams už Šaulių etikos kodekso pažeidimus.
114. Rinktinės garbės teismo reglamentą, atsižvelgdamas į LŠS Garbės teismo patvirtintą pavyzdinį rinktinių garbės teismų reglamentą, tvirtina rinktinės vadas.
|
|
|
Kuopos valdyba
115. Kuopos valdyba kuopos vado patariamoji institucija.
116. Kuopos valdyba renkama vieneriems metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti nariai ir pagal pareigas kuopos vadas ir jo pavaduotojas.
117. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo pavedimu kuopos vado pavaduotojas.
118. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
119. Kuopos valdybos posėdžius protokoluoja kuopos vado paskirtas posėdžio sekretorius. Rinktinės valdybos posėdžio protokolai saugomi kuopoje.
120. Kuopos valdyba:
120.1. svarsto kuopos metinius veiklos planus;
120.2. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo kuopoje klausimus;
120.3. svarsto rinktinės vadui apdovanoti teikiamas šaulių kandidatūras;
120.4. siūlo kuopos vadui sušaukti neeilinius kuopos šaulių susirinkimus;
120.5. sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus.
121. Kuopos valdyba turi teisę:
121.1. reikalauti iš kuopos vado, kuopos iždininko ir kitų šaulių veiklos ataskaitų;
121.2. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl kuopos veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos gerinimo;
121.3. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl būrio vado pavaduotojų ir skyrių vadų kandidatūrų, o rinktinės vadui pasiūlymus dėl kuopos vado ir jo pavaduotojų bei būrių vadų kandidatūrų.
122. Kuopos valdybos sprendimai kuopos vadui yra patariamieji.
VI. LŠS VEIKLOS KONTROLĖ
123. LŠS valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o vidaus auditą atlieka Krašto apsaugos ministerijos Vidaus audito departamentas.
124. LŠS vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atlieka LŠS Centro kontrolės komisija. Jos funkcijos ir kompetencija nustatytos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir šio statuto IV skyriuje.
125. Rinktinių vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atlieka rinktinės kontrolės komisijos. Jų funkcijos ir kompetencija nustatytos šio statuto V skyriuje.
126. Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su kariuomene gynybos veiksmams patikrinimą, taip pat tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus.
127. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau Generalinė inspekcija) inspektoriai, vykdydami krašto apsaugos ministro ar generalinio inspektoriaus pavedimą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bet kuriuo paros metu gali įeiti į LŠS objektus ir atlikti patikrinimą.
128. Generalinės inspekcijos inspektoriai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę:
|
|
|
128.1. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), žodinius ir (ar) raštiškus paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;
128.2. kviesti šaulius atvykti į Generalinę inspekciją teikti paaiškinimų, reikalingų Generalinės inspekcijos atliekamam patikrinimui;
128.3. duoti LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams privalomus nurodymus pašalinti patikrinimų metu rastus trūkumus ir pažeidimus.
129. Su Generalinės inspekcijos inspektoriaus atlikto patikrinimo aktu ir nurodymais, duodamais LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams, supažindinamas krašto apsaugos ministras.
130. LŠS vadas yra pavaldus, o jo pavaduotojai ir rinktinių vadai atskaitingi krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministrui, jo įgaliotam viceministrui ar ministro įgaliotos koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS krašto apsaugos sistemos institucijos vadovui pareikalavus jie privalo pateikti:
130.1. savo darbo ataskaitas;
130.2. informaciją apie LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą;
130.3. informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų pagal LŠS programą planavimą ir panaudojimą;
130.4. rinktinių metinius veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
130.5. informaciją apie LŠS ir rinktinės valdymo ir kolegialių institucijų veiklą ir/ar jų veiklos ataskaitas;
130.6. atestuotų auditorių atlikto audito išvadas ir rekomendacijas;
130.7. duomenis apie nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančius šaulius, kuriuos į pareigas skiria LŠS vadas;
130.8. informaciją apie drausmines nuobaudas, paskirtas šauliams, kuriuos į pareigas skiria krašto apsaugos ministras;
130.9. kitą prašomą informaciją apie LŠS veiklą ir(ar) paaiškinimus.
