LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama – LŠS) struktūrą, rinktinių ir padalinių sudarymo tvarką, LŠS suvažiavimo ir kitų LŠS centrinių institucijų, taip pat rinktinių ir padalinių valdymo organų darbo tvarką, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, LŠS veiklos kontrolės tvarką, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarką, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindus ir tvarką, šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulio ir jaunojo šaulio tarnybą, LŠS kovinių būrių sudarymą ir šaulio tarnybą koviniame būryje, stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įmokų mokėjimo tvarką, šaulių uniformas ir jų dėvėjimo tvarką, šaulių skatinimą ir apdovanojimą, šaulių drausminę atsakomybę, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarką, rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarką, garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarką, taip pat garbės šaulių teises dalyvauti LŠS veikloje, LŠS santykius ir bendradarbiavimą su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais, LŠS visuomenės informavimo priemones.
2. Šiame statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamas sąvokas.
II. LŠS IR JOS RINKTINIŲ TIPINĖ STRUKTŪRA, RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ SUDARYMO TVARKA
3. LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos ir rinktinės. Tipinė Lietuvos šaulių sąjungos struktūra pateikta šio statuto 1 priede.
4. Paprastai viename aukštesniajame administraciniame vienete – apskrityje – yra viena rinktinė. Tais atvejais, kai rinktinėje yra daugiau nei 16 kuopų, iš kurių bent 8 yra apskrities centre, gali būti steigiama rinktinė, jungianti apskrities centre esančias kuopas. Rinktinių skaičių ir jų pavadinimus LŠS vado teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, tvirtina LŠS suvažiavimas.
5. Rinktines sudaro kuopos ir LŠS koviniai būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai.
6. Rinktinę sudaro ne mažiau kaip 8 padaliniai: kuopos ir LŠS koviniai būriai, kuopas sudaro būriai, o būrius – skyriai. Kuopoje turi būti ne mažiau kaip 57 šauliai, būryje – ne mažiau kaip 18 šaulių, skyriuje – ne mažiau kaip 6 šauliai.
7. Koviniai būriai sudaromi šio statuto XII skyriuje nustatyta tvarka.
8. LŠS vadas kasmet tvirtina kitų metų kuopų skaičių kiekvienoje rinktinėje ir jų pavadinimus.
9. Rinktinės vadas kasmet tvirtina kitų metų būrių skaičių kiekvienoje jo vadovaujamos rinktinės kuopoje. Kuopose gali būti formuojami jaunųjų šaulių būriai.
10. Skyrius formuoja būrio vadas, atsižvelgdamas į jo būriui priskirtų šaulių skaičių.
11. LŠS vadas operatyviam LŠS ir jos rinktinių veiklos organizavimui sudaro LŠS štabą ir rinktinių štabus. LŠS štabui vadovauja LŠS vadas, o rinktinių štabams – rinktinių vadai.
12. Prie LŠS štabo steigiama LŠS štabo Garbės sargybos kuopa.
13. LŠS štabo ir rinktinių štabų struktūrą bei pareigybių sąrašus tvirtina LŠS vadas.
14. LŠS ir rinktinių lygmeniu gali veikti klubai, draugijos, kolektyvai ir kiti šaulių susivienijimai, į kuriuos šauliai buriasi pagal interesus, neprieštaraujančius LŠS tikslams. Šaulių susivienijimus registruoja LŠS vadas arba atitinkamos rinktinės vadas.
III. LŠS SUVAŽIAVIMO SUŠAUKIMO IR RINKTINIŲ ATSTOVŲ Į SUVAŽIAVIMĄ IŠRINKIMO, TAIP PAT LŠS SUVAŽIAVIMO DARBO TVARKA
LŠS suvažiavimo sušaukimo tvarka
15.LŠS suvažiavimas yra aukščiausioji LŠS institucija.
16. Eilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia kartą per trejus metus. Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia krašto apsaugos ministro, LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.
17. LŠS vadas raštišku įsakymu sudaro LŠS suvažiavimo sekretoriatą, paprastai iš 5 narių, ir paskiria LŠS suvažiavimo sekretoriato vadovą – LŠS suvažiavimo sekretorių.
18. LŠS suvažiavimo sekretoriatas LŠS vado pavedimu, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki eilinio LŠS suvažiavimo ir pagal galimybes kuo anksčiau prieš neeilinį LŠS suvažiavimą, raštu praneša LŠS suvažiavimo datą ir pateikia LŠS vado sudarytą LŠS suvažiavimo darbotvarkę LŠS suvažiavimo dalyviams:
18.1. LŠS vado pavaduotojams;
18.2. LŠS Centro valdybos nariams;
18.3. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkui;
18.4. LŠS Garbės teismo pirmininkui;
18.5. LŠS rinktinių vadams.
19. LŠS suvažiavimo sekretoriatas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki eilinio LŠS suvažiavimo šio statuto 18 punkte nurodytus LŠS suvažiavimo dalyvius informuoja apie krašto apsaugos ministro pateiktą LŠS vado kandidatūrą.
20. Rinktinių vadai, gavę pranešimą apie šaukiamą LŠS suvažiavimą, visą gautą informaciją nedelsdami perduoda rinktinių atstovams, išrinktiems į LŠS suvažiavimą.
21. Į LŠS suvažiavimą kviečiamas krašto apsaugos ministras, viceministras, kurio veiklos sričiai priklauso LŠS, ir ministro įgaliotos koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas. LŠS vado sprendimu į LŠS suvažiavimą taip pat gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, garbės šauliai, išeivijos šauliai bei kiti asmenys.
