236. Nustatomi šie šaulių uniformų tipai (2 priedas):
236.1. kasdienė uniforma;
236.2. išeiginė jaunojo šaulio uniforma;
236.3. išeiginė šaulio uniforma;
236.4. Garbės sargybos šaulio uniforma.
237. Šaulio uniformą gali dėvėti tik LŠS nariai ir tik dalyvaudami LŠS veikloje arba vykdami į (iš) LŠS veiklos renginius (-ių), taip pat dalyvaudami valstybinėse ir kariuomenės šventėse. Dėvėti šaulio uniformą kitais nei šiame punkte nurodytas atvejais galima tik atskiru kuopos vado leidimu.
238. Kasdienė uniforma paprastai dėvima šaulio rengimui skirtų LŠS renginių (mokymų, kursų, pratybų, stovyklų ar kitų), kurie vykdomi lauke, metu.
239. Išeiginė šaulio ar jaunojo šaulio uniforma paprastai dėvima:
239.1. šaulio rengimui skirtų LŠS renginių (mokymų, kursų, pratybų, repeticijų ar kitų), kurie vykdomi uždarose patalpose, metu;
239.2. iškilmingų rikiuočių metu, atmintinų dienų, kariuomenės ir LŠS švenčių metu, oficialių priėmimų metu ir kitais atvejais kuopos vado sprendimu;
239.3. atliekant nuolatinę tarnybą LŠS;
239.4. dalyvaujant LŠS, rinktinių ir kuopų valdymo institucijų veikloje;
239.5. atliekant kitas šaulio tarnybos pareigas, jei vadai nenustato kitaip.
240. Šaulys, paskirtas atlikti specialiosios tarnybos, dėvi LŠS vado ar rinktinės vado įsakyme, kuriuo jis paskirtas atlikti specialiosios tarnybos, nurodyto tipo uniformą. Jei įsakyme nenurodoma, kurio tipo uniformą šauliai turi dėvėti, dėvima kasdienė uniforma.
241. Draudžiama dėvėti:
241.1. nenustatytojo pavyzdžio šaulio uniformą;
241.2. netvarkingą šaulio uniformą;
241.3. atskiras šaulio uniformos dalis su kitais drabužiais.
242. Garbės šauliams, kurie yra buvę LŠS nariai, LŠS vadas gali suteikti teisę nešioti šaulio uniformą iškilmingų susirinkimų bei renginių metu, švenčių ir atmintinomis dienomis.
243. Miręs šaulys LŠS vado sutikimu gali būti laidojamas su šaulio uniforma. Šaulio laidojimo su šaulio uniforma tvarką nustato LŠS vadas.
244. Šaulių uniformos dėvimos su skiriamaisiais ženklais. Šaulių uniformų skiriamieji ženklai (3 priedas) yra šie:
244.1. šaulio ženklas;
244.2. šaulio ženklo antsiuvas;
244.3. LŠS vado ženklas;
244.4. Gediminaičių stulpai;
244.5. antsiuvas „Lietuvos valstybės vėliava“;
244.6. LŠS štabo ir rinktinių antsiuvai;
244.7. išeiginės kepurės ir beretės ženklas;
244.8. kasdienės uniformos kepurės ženklas;
244.9. uniformos sagos;
244.10. LŠS instruktoriaus ženklas;
244.11. kaklaraiščio segtukas;
244.12. pareigų ženklai.
245. Draudžiama skiriamuosius ženklus, išskyrus šaulio ženklą, LŠS vado ženklą ir LŠS garbės šaulio ženklą, segti ir nešioti prie kitų drabužių.
246. LŠS vadas tvirtina Šaulio uniformos ir jų skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisykles.
XV. ŠAULIŲ SKATINIMAS IR APDOVANOJIMAS UŽ NEPRIEKAIŠTINGĄ IR PAVYZDINGĄ ŠAULIO PAREIGŲ VYKDYMĄ, KITŲ ASMENŲ, NUSIPELNIUSIŲ LŠS, APDOVANOJIMAS
Aulių skatinimas
247. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą šauliai gali būti skatinami ir apdovanojami šiais būdais:
247.1. kuopos vado padėkos raštu;
247.2. rinktinės vado padėkos raštu;
247.3. rinktinės vado vardine dovana;
247.4. LŠS vado padėkos raštu;
247.5. LŠS vado vardine dovana;
247.6. LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“;
247.7. LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
248. Šauliai gali būti teikiami apdovanoti krašto apsaugos sistemos apdovanojimais – Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu.
249. Šauliai skatinami ir LŠS apdovanojimai skiriami raštišku vado įsakymu. Atitinkamo vado padėka pareiškiama ir vardinės dovanos, ženklas ar medalis įteikiami iškilmingos rikiuotės metu.
250. Būrio vadas turi teisę teikti siūlymus kuopos vadui dėl jo būrio šaulių skatinimo ir apdovanojimo.
251. Kuopos vadas turi teisę padėkos raštu skatinti kuopos šaulius, taip pat teikti siūlymus rinktinės vadui dėl aukštesnių apdovanojimų jo kuopos šauliams. Kuopos vadui siūlymus dėl šaulių skatinimo gali teikti kuopos valdyba.
252. Rinktinės vadas turi teisę padėkos raštu ir vardine dovana skatinti rinktinės šaulius, taip pat teikti siūlymus LŠS vadui dėl aukštesnių apdovanojimų rinktinės šauliams. Rinktinės vadui siūlymus dėl šaulių skatinimo gali teikti rinktinės valdyba.
253. LŠS vadas turi teisę padėkos raštu ir vardine dovana skatinti LŠS šaulius. LŠS vadui siūlymus dėl šaulių skatinimo gali teikti LŠS Centro valdyba.
254. LŠS vadas šaulius LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ apdovanoja, taip pat teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl valstybinių apdovanojimų – Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždėsmedalio – šauliams įteikimo LŠS apdovanojimų komisijos siūlymu.
255. LŠS apdovanojimų komisiją – patariamąją LŠS vado instituciją – sudaro 5 nariai. Jos sudėtį tvirtina LŠS vadas. LŠS apdovanojimų komisijos darbo tvarką, kandidatų teikimo apdovanoti tvarką, taip pat teikiamų kandidatų vertinimo kriterijus ir sprendimų priėmimo principus nustato LŠS vado patvirtintos LŠS narių teikimo apdovanoti taisyklės.
256. LŠS jubiliejinio medalio „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ nuostatus tvirtina LŠS vadas.
XVI. ŠAULIŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Bendrosios nuostatos
257. Šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą, t. y. šiame Statuto skyriuje apibrėžtą nusikalstamą (tyčinę ar neatsargią) veiką, skiriama drausminė nuobauda. Už vieną drausminį nusižengimą gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.
258. Šauliui, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, krašto apsaugos ministro įsakymu perkeltas į nuolatines šaulio pareigas, drausminė nuobauda skiriama vadovaujantis Kariuomenės drausmės statutu – šio skyriaus nuostatos jam netaikomos.
259. Šaulys neatsako už žalą, padarytą tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.
260. Šaulys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, t. y. tokį įsakymą, kuriuo jis verčiamas sulaužyti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, pažeisti teisės aktus, tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.
261. Jeigu šaulys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui. Jeigu nuo šaulio nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus.
262. Vadas, sužinojęs apie daromą ar padarytą šaulių drausminį nusižengimą, turi nedelsdamas pradėti drausminio nusižengimo tyrimą.
263. Šauliai, įtariami padarę šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužę šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar bylos nagrinėjimo pabaigos gali būti nušalinami nuo pareigų.
264. LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus nuo pareigų nušalina krašto apsaugos ministras. Kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį statutą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą.
265. Nuolatines pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.
266. Drausminio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimą atliekantis asmuo nedelsdamas privalo informuoti įstatymų įgaliotą valstybės instituciją ir suteikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti ar administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti reikalingą medžiagą.
267. Šaulys, pažeidęs drausminių nusižengimų tyrimo tvarką, atsako šio Statuto nustatyta tvarka.
