184. Bendrosios šaulio pareigos yra šios:
184.1. dalyvauti LŠS organizuojamuose mokymuose, pratybose ir kituose LŠS veiklos renginiuose, rengtis ginkluotai krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui;
184.2. žinoti savo pareigas, būti susipažinusiam su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu, LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais LŠS vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais;
184.3. elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų šaulio vardo ir nediskredituotų LŠS;
184.4. dėvėti tvarkingą LŠS nario uniformą, kaip reikalauja LŠS vado patvirtintos uniformos dėvėjimo taisyklės;
184.5. tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtą turtą;
184.6. vykdyti vadų įsakymus, gerbti vyresnius šaulius ir paisyti jų nuomonės;
184.7. mokėti nario mokestį.
185. Šauliai turi šias teises:
185.1. atstovauti savo padaliniui LŠS ir jos padalinių valdymo institucijose;
185.2. būti išrinkti į LŠS ir jos padalinių kolegialias institucijas;
185.3. teikti vadams pasiūlymus dėl LŠS ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros;
185.4. dėvėti šaulio uniformą ir skiriamuosius ženklus, nešioti šaulio ženklą;
185.5. šio Statuto nustatyta tvarka teikti skundus vadams ir garbės teismams.
X. ŠAULIO TARNYBOS TVARKA IR DRAUSMĖ
Aulio tarnyba
186. Šaulio tarnyba pagal jos pobūdį skirstoma į:
186.1. šaulio rengimą;
186.2. specialiąją tarnybą;
186.3. šaulio tarnybą meno kolektyvuose;
186.4. dalyvavimą LŠS organizuojamuose sporto ir kultūros renginiuose;
186.5. nuolatinio pobūdžio tarnybą;
186.6. šaulio tarnybą LŠS koviniuose būriuose.
187. Šaulio rengimas (karinis rengimas, rengimas atlikti pagalbines gynybos užduotis, rengimas organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, civilinės saugos, sveikos gyvensenos ir kiti mokymai) vykdomi pagal šaulių rengimo programas, kurias tvirtina LŠS vadas, ir vadovaujantis metiniais rinktinės šaulių rengimo planais.
188. Metinius rinktinės šaulių rengimo planus rinktinės vadų teikimu tvirtina LŠS vadas. Šiuose planuose numatomi šaulių mokymai ir pratybos (tema ar pobūdis, laikas ir trukmė, siekiamas tikslas).
189. Į šaulio rengimo užsiėmimus (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus renginius) šauliai šaukiami rinktinės vado arba jo įgalioto kuopos vado įsakymu.
190. Šaulio specialioji tarnyba atliekama Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiant pagalbą kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, taip pat saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
191. Šaulys į specialiąją tarnybą šaukiamas LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.
192. Budėti saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas, šaulys gali būti skiriamas tik jo sutikimu ne ilgiau kaip 24 valandas nepertraukiamai ir ne dažniau kaip kartą per savaitę.
193. Šaulių meno kolektyvų sąrašą tvirtina LŠS vadas. Šaulio tarnyba meno kolektyvuose atliekama pagal mėnesio repeticijų grafiką, kurį kolektyvo vadovo teikimu raštišku įsakymu tvirtina rinktinės vadas. Meno kolektyvai taip pat dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo ir mokslo įstaigų, taip pat asociacijų prašymu jų organizuojamų renginių programose.
194. Šauliai rinktinės vado arba jo įgalioto kuopos vado įsakymu gali būti skiriami dalyvauti LŠS organizuojamose sporto ir kultūros renginiuose, jiems priskiriant tam tikras funkcijas ir pareigas. Kiti šauliai, kuriems rinktinės vadas arba jo įgaliotas kuopos vadas įsakymu dalyvauti LŠS organizuojamose sporto varžybose ar kultūros renginyje nenurodė ir nepriskyrė funkcijų ir pareigų šių varžybų ar renginio metu, organizuojamame renginyje gali dalyvauti arba nedalyvauti savo apsisprendimu.
195. Nuolatinę tarnybą atlieka LŠS vadas, jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir kiti darbo sutarties su LŠS pagrindu nuolatines šaulio tarnybos pareigas vykdantys šauliai. LŠS vado, jo pavaduotojų ir rinktinių vadų pareiginius nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras, kitų nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių pareiginius nuostatus tvirtina LŠS vadas.
196. Šaulio tarnybos LŠS koviniuose būriuose tvarka nustatyta šio statuto XII skyriuje.
197. Šauliai į šio statuto 186.1, 186.3 ir 186.4 punktuose nurodytą tarnybą šaukiami tokiu laiku, kad nebūtų trukdoma atlikti jų darbo ar mokymosi (studijų) veiklos, t. y. poilsio dienomis, vakarais, mokinių (studentų) atostogų metu. Prireikus (vado, kuris šaukia šaulius į tarnybą, įsakyme nurodomos priežastys) šauliai į nurodytą tarnybą gali būti šaukiami ir darbo dienos metu.
198. Šauliai į specialiąją tarnybą šaukiami Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gavus atitinkamos institucijos prašymą arba LŠS Centro valdybai priėmus sprendimą saugoti LŠS priklausančius ar jos naudojamus, taip pat krašto apsaugos ministro LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
199. Šauliai gali atlikti ir kito pobūdžio šaulio tarnybą, numatytą Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, šio įstatymo pagrindu sudaromose LŠS bendradarbiavimo su kitomis institucijomis sutartyse, taip pat vykdydami pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas ar dalyvaudami jas įgyvendinant.
Aulių pavaldumas
200. Atliekant šaulio tarnybą, šauliai vienas kitam gali būti vadas arba pavaldinys. Šaulys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems šauliams, yra tų šaulių vadas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo pavaldiniai.
201. Jei šauliai, einantys tolygias pareigas, vykdo bendras užduotis, vienas iš jų aukštesniojo vado įsakymu skiriamas vadu.
202. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomos šios pareigybės (nuo žemiausios iki aukščiausios):
202.1. eilinis šaulys;
202.2. skyriaus vado pavaduotojas;
202.3. skyriaus vadas (skyrininkas);
202.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas);
202.5. būrio vadas;
202.6. kuopos vado pavaduotojas;
202.7. kuopos vadas;
202.8. rinktinės vado pavaduotojas;
202.9. rinktinės vadas;
202.10. LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas;
202.11. LŠS vado pavaduotojas;
202.12. LŠS vadas.
203. Vadas atsako už vadovaujamo padalinio vidaus tvarką, šaulių rengimą, drausmę, padaliniui priskirtą turtą ir lėšas.
204. Vadai turi teisę pavaldiniams skirti užduotis, duoti įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali pagal kompetenciją skirti jiems drausmines nuobaudas ir skatinti šio Statuto nustatyta tvarka.
205. LŠS vadas ir rinktinių vadai šaulį, kuris susižalojo ar kitaip buvo sutrikdyta jo sveikata atliekant šaulio tarnybą, siunčia Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3073), nustatyta tvarka sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
206. Aukštesnis vadas, nustatęs, kad žemesniojo vado įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, šiam Statutui ir kitiems LŠS veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar LŠS interesams, tokį įsakymą atšaukia.
207. Detalios vadų pareigos ir teisės nustatomos jų pareiginiuose nuostatuose.
208. Šaulio tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šiame statute, nustato LŠS vado patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės ir Šaulių rikiuotės statutas.
LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis dirbančių šaulių tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu
209. LŠS vadas, jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir šauliai, dirbantys pagal darbo sutartis su LŠS, laikomi nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančiais šauliais, kurių šaulio tarnybai šis Statutas ir LŠS vidaus teisės aktai gali numatyti darbo laiko struktūros, trukmės ir režimo ypatumus.
Nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių šaulių darbo grafiką (kasdienio darbo pradžią ir pabaigą, taip pat tarnybos ir poilsio laiko paskirstymą per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį) nustato LŠS vadas. LŠS vado darbo grafiką prireikus nustato ir krašto apsaugos ministras.
LŠS vado, jo pavaduotojų ir rinktinių vadų darbo grafikas nustatomas taip, kad sudarytų sąlygas bent kartą per savaitę priimti šaulius ir kitus interesantus darbo dieną po įprastinių darbo valandų.
210. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar juose dalyvauti, LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, taip pat pagal darbo sutartis dirbančių šaulių funkcijos gali būti vykdomos poilsio ir švenčių dienomis, o jų kasdienė darbo laiko trukmė per dieną gali viršyti aštuonias darbo valandas.
211. Nuolatinio pobūdžio tarnybą atliekantiems šauliams už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis LŠS vado nustatyta tvarka sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos), nekeičiant jiems nustatyto darbo apmokėjimo.
212. Teisės aktų nustatyta tvarka pagal darbo sutartis dirbantys šauliai gali būti skiriami budėti. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius, šauliams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) LŠS vado nustatyta tvarka.
213. Nuolatinio pobūdžio tarnybą atliekančių šaulių dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
